įduoti

įdúoti, -da, į̃davė 1. tr. K įteikti (ppr. į rankas) nusineštinai: Išleidau dukrelę martelėse, įdaviau rūtelę rankelėse Lzd. Lai eita, piningų įduotas, kur nora Šts. Įdavė jai linų kuodelį, kad suverptų ir išaustų MPs. Įdavė velnias žmogui visą maišą sidabrinių pinigų BsMtII59. Įdavė jiems ginklus M.Valanč. Niekas neįdavė, viskas kruvinu triūsu uždirbta LzP. Juozam ką duodi, tą ima i veža, o tiem nieko neįdúosi Rm. Norėjo man įdúoti siūti suknelę Pc. Į rankas įduomi R113. Nendrę ing dešinę ranką jo indavė DP168. | Mergaitė nevalgo, nieko o nieko neįdúosi Rm. Aš įduodamúoju, – ana sesuo sako, t. y. ką man įduoda J. Karšinčius bėr įduodamúoju karės laikais (nebėra išimtinės) Šts. Menkas valgis įduodamas, t. y. kad svetimų rankų veizdi J. ║ pateikti, išleisti: Dvi telyčios buvo įduotos ant ganyklos Pc. Viešpatis indavė ganymop avis savas DP457. ║ padaryti, kad turėtų, suteikti: Karvėms atrają įdúoda Ilg. | Ji pati įdavė Martynui mintį įsitiekti naują veislę [kiaulių] I.Simon. Norėjau vaikams mokslą įduoti Šts. | Du trobesiu nudegė, bet kitų nebį̃devėm (apgynėme) Lnk. | Savo arkliams į̃davė gerokai meisos (nupenėjo) Brs. ^ Ką prastas įdúos, geras nebišims Šts. Kad žmogus pats protą neima, kiti jam neįduos TŽV623. Įduok kiaulei ragus – visą svietą išbadys Slnt. ║ paskirti, pavesti: Kad kas man būtų įdúodąs tokį gyvenimą, ir aukštyn pašokėčiau BM380. Seniau, būdavo, sodžius surenka kokiuos vaikus, įdúoda bobutei ar seneliu pamokyt Pn. ^ Įdavė vilkui avis ganyti rš. ║ [i]įdėti, duoti parnešti: Į̃daviau vaikam mėsos šmotelį, kad močiai parneštų Trgn. Indúok per jį pinigų Alv. O ar tavo mama nieko neįdavė man atnešti? rš. ║ refl. priskolinti (skolinant po truputį): Esu įsidãvęs grapuo Dr. Tada, būdavo, duosi penkialitę, tada ir nepamačiau, kaip šimtas įsidavė Ds. 2. refl. įsitraukti, įsileisti: Su kuom į mūšį įsidúoti (ką į mūšį įtraukti, su kuo imti muštis) KII30. Delto tankiai su noru šnekam ir į nereikalingas kalbas įsiduodam M.Valanč. Insiduomi pražuvon SD392. Karalius mieste į mokslą įsìdavė Jrk133. Abudu gal ne į savo dalykus įsidavėme rš. Jeib neindavusis kalbosna su velinu, niekad būtų savę ir mūsų nepražudžius DP514. ║ susidėti: Oi, negerai įsiduoti su tokiais draugais rš. Nevierytina, kad Petras su išdavėju bebūtų į draugystę įsidavęs brš. 3. refl. pasiaukoti: Tu su gera valia pats už mus įsidavei prš. Nesistenkim prieš Dievą, bet jam mielai insiduokim BPII225. 4. tr. įsiūlyti kainą, norint nupirkti: Man gerus pinigus už tą arklį buvo įdãvę, ale nepardaviau Jnšk. Šimtą rublių iñdaviau – da neataduoda Sdk. 5. tr. įtraukti, įkišti: Čia jau labai iñdavei, mažai posman sukrausi Mlt. | Ranką į mašiną įdavė Ggr. | refl.: Galas lauko miškan įsidúoda Ds. Namo sąspara įsìdavė priekin Dglš. Kyšulys buvo toli į jūrą įsidavęs rš. | Buvau įsidavęs pirštą į mašiną, dėl to ir nebatauga nagas Šts. 6. tr. padaryti, kad apimtų, įvaryti: Nereik gandinti, gali ligą įduoti (susargdinti) KlvrŽ. Įdavė velnias tokią baimę, kad piningų nebiškasiau Šts. Įdavė arkliui puslioką iš sunkio traukimo Plt. | refl.: Sunkiai gyventi yr: į tokius vargus įsidúoti Prk. 7. tr. įskųsti: Gal kas į̃davė, kad taip greit sučiupo Srv. Nežino kas šito šunes – jam kad tik kožnas įdúot Nmn. Kas mane añdavė? Grv. Arkliavagis nenorėjo pats save įduoti rš. ^ Įdúotas kap parduotas Mrp. 8. refl. Arm, Lz pasisekti: Įsìdavė duoną iškept Rod. Puodas, kurį iš molio padarė, n'įsidavė CII56. 9. refl. pasekti, pasidaryti panašiam (į ką): O vaikai ar insidavė nor vienas in tėvą? Lp. ║ refl. nusiduoti, pasitaikyti: Kap insidúoma kokis vaikas, tai nieko nepadaro Lz. ║ refl. turėti palinkimą: Į dainorius n'įsìdeviau, i dainų neturu į galvą Pgg. 10. refl. apsimesti, dėtis, nuvaizduoti: Šitan reikale insìdavė visai nieku dėtas Lš. 11. refl. įsigauti (į ką): Kad tik įsiduočiau šitan kelian A.Baran. ║ įlėkti: Gal jau karvė miškan įsìdavė, kad nebesimato Ds. 12. refl. pasirodyti: Ir jam insìdavė, ka tas žmogus važiuoja in tą akmenį Dv.

◊ káilį (kudãšių Sv, kuõdą Vg, nùgarą, šónus) [į dárbą] įdúoti gauti mušti: Tie baros ir į̃devė káilį KlvrŽ. Įdúosi savo káilį į dárbą! Gr. O neklausysi – nugarą įduosi! Žem. Vaikai, liaukiatės, įduoste šonus! KlvrŽ.

ragùs įdúoti leisti įsigalėti: Įdúot ragùs vyruo negalima Akm. Žodelio negalėjo pasakyti, ir į̃devė ragùs Rdn.

\ duoti; antduoti; apduoti; atiduoti; daduoti; įduoti; išduoti; nuduoti; panuduoti; paduoti; parduoti; apiparduoti; atparduoti; išparduoti; perparduoti; užparduoti; perduoti; praduoti; priduoti; suduoti; pasuduoti; užduoti